Lietuvos vardą D. Britanijoje garsinantis sportininkas į gimtinę grįžti neketina

Dažnas paklaustas, kodėl paliko tėvynę, dirba ir savo ateitį kuria kitoje šalyje, sakys - čia lengviau užsidirbti. Bet ne visi gyvena tik dėl pinigų. Yra žmonių, kurie turi kiek kitokių svajonių ir tikslų.

26 metų Tomas Česnys Anglijoje gyvena jau penkerius metus. Milijono neuždirbo, bet per tą laiką aktyviai sportuodamas ir dalyvaudamas skuterių varžybose, iškovojo daugybę apdovanojimų. Tomo aistra - skuterių sportas. Skuteriai - tai vandeniu slystančios lenktyninės, vienvietės motorinės valtys su pakabinamais varikliais. Pagal variklio kubatūrą, skirstomi į 11 klasių. Šis sportas - ne krepšinis, todėl sportininkams, net pasiekusiems puikių rezultatų, tobulėti ir sportuoti Lietuvoje galimybių mažai. Dėl šios priežasties Lietuvoje sportinę karjerą pradėję sportininkai, pasiekę aukštų rezultatų pasaulio ir Europos čempionatuose, priversti sportuoti kitose šalyse. Kalbiname Tomą Česnį po neseniai D.Britanijoje vykusio motorlaivių pasaulio čempionato, kuriame lietuvis iškovojo ketvirtą vietą.

Neseniai dalyvavai skuterių pasaulio čempionate. Papasakok plačiau apie jį.

Tai buvo pačios rimčiausios šio sezono varžybos, reikalavusios daug pasiruošimo ir pastangų. Pasaulio čempionate buvo daugiau kaip dvidešimt dalyvių iš dešimties pasaulio šalių . Stipriausi varžovai, kuriuos galima paminėti: slovakai, vokiečiai, čekai, italai, švedai, amerikiečiai. Sekėsi neblogai, po kvalifikacinių varžybų buvau pirmas, bet vėliau finišavau ketvirtas.

Kas sutrukdė laimėti pasaulio čempiono medalį?

Problema ta, kad čempionate dalyvavau su skolintu laivu.

Turiu savo, bet jis kitos klasės ir nepakankamai tinkamas tokio lygio varžyboms.

Norint pasiekti gerų rezultatų, reikia ne tik daug treniruotis, bet ir gerai pažinti laivą. Skuterių sportas labai panašus į lenktyninių automobilių sportą, skirtumas tas, kad mes lenktyniaujame vandenyje. Manau, rezultatą lėmė tai, kad buvo mažai laiko priprasti prie laivo, su kuriuo dalyvavau čempionate.

Kokius garbingiausius titulus esi iškovojęs?

Esu daugkartinis Lietuvos čempionas, Anglijos nacionalinio čempionato antros vietos laimėtojas, keturis kartus buvau Pabaltijo šalių čempionu, taip pat trečią vietą esu iškovojęs Europos čempionate, vykusiame Vengrijoje 1998 metais. Šių metų pasaulio čempionate Anglijoje iškovojau 4 vietą. Gyvendamas Kaune buvau išrinktas į geriausių miesto sportininkų dešimtuką. Sunku išvardinti visas pergales, bet jas primenančių taurių namuose jau išties nemažai.

Kodėl nusprendei palikti Lietuvą ?

Galiu drąsiai sakyti, kad mano emigravimo priežastis yra sportas. Žinoma, net neturėdami idealių sąlygų treniruotis, Lietuvoje sugebėjome kažką pasiekti, bet motorinių laivų sportas nėra krepšinis, finansavimas jam labai kuklus. Galvojant, ar tęsti sportinę karjerą Lietuvoje ar keliauti į užsienį, sprendimą priimti padėjo ir pati Lietuvos vyriausybė. Kaip? Po laimėtos trečios vietos Europos čempionate dalyvavau padėkos renginyje ir tuometinis vyriausybės vadovas man už pergalę įteikė tušinuką... Ar jūs norėtumėte daugiau sportuoti, gaudami tokią paramą ir paskatinimą? Visiškai sutinku su Lietuvos lakūno Jurgio Kairio nuomone, jog atrodo, lyg atstovautume bambukų šaliai. Nei sportininkų pergalės, nei Lietuvos garsinimas pasaulyje mūsų gimtinėje nėra vertinami.

Ar noriai D.Britanijoje rėmėjai investuoja į užsienio sportininką?

Daugumai rėmėjų sportininkų tautybė nėra svarbi, svarbu - jų pergalės. Žinoma, visur yra nacionalistų, kurie mieliau investuos į neperspektyvų Anglijos pilietį, nei į gabų užsienietį. Kartais liūdna, kai laimi laivo techninės galimybės, o ne sportininko meistriškumas. Kalbant apie mane, rėmėjus rasti sunku. Skuterių sportas brangus, bet ne toks populiarus kaip futbolas, golfas ar arklių lenktynės. D.Britanijoje tokių varžybų televizija netransliuoja, o tai rėmėjams nepatinka.

Jei ši sporto šaka nėra populiari, kodėl susidomėjai būtent motorinių laivų lenktynėmis?

„Motorlaivių liga“ sirgo mano tėtis, jis aktyviai propagavo šį sportą. Kartu su juo važiuodavau į varžybas, buvau aktyvus sirgalius. Nuo mažens man patiko greitis, aštrūs pojūčiai, adrenalinas. Tai pastebėjęs, tėtis paskatino mane, ir nuo 1993, būdamas 12 metų, pradėjau sportininko karjerą. Tėtis ir treneris Algimantas Žitkevicius - tai žmonės, kuriems visada būsiu dėkingas.

Ar dar pameni pirmąsias rimtas savo varžybas?

Taip, kuo puikiausiai. Dalyvavau Pabaltijo čempionate ir iš dvylikos dalyvių atvažiavau dvyliktas ir dar kiek pavėlavęs. Bet kiekvienas pralaimėjimas veda pergalės link. Po pirmos nesėkmės ėmiau dar daugiau treniruotis.

Pavyko per 14 metų praleistų motorlaivių lenktynių sporte išvengti traumų?

Didelių traumų patirti neteko, bet iš laivo iškristi yra tekę. Sunku to išvengti, nes varžybų metu sėdimas motorlaivis išvysto 100 mylių per valandą greitį, o gulimas motorlaivis skrieja 65 mylių per valandą greičiu.

Ruošk roges vasarą, o skuterį - žiemą. Tiesa?

Taip, tai tiesa. Žiemą laivas ruošiamas techniškai. Taip pat svarbu ir mano paties fizinis pasirengimas. Žiemą ruošiamas ne tik laivas, bet ir kūnas.

Kiek planuoji sportuoti ir kokie ateities planai? Žadi grįžti į Lietuvą?

Artimiausiuose planuose rugpjūčio pirmoje pusėje vyksiantis Anglijos sprinto čempionatas, taip pat klubinės varžybos. O sportuosiu tol, kol bus noras. Kol nebijosiu plaukti. O į Lietuvą grįžti neketinu. Žinoma, niekada nesakyk niekada, bet savoje šalyje pranašu nebūsi. Ypač Lietuvoje.

Šaltinis: