Airijos lietuvių bendruomenės kreipimasis dėl dvigubos pilietybės

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl dvigubos pilietybės, įsigaliojęs praėjusių metų lapkričio 16 d., skelbia, kad Lietuvos pilietis negali turėti jokios kitos šalies pilietybės. Tai aiškinama tuo, kad dviguba pilietybė prieštarauja LR Konstitucijai. Bet ar tikrai atitinka Lietuvos piliečių interesus?

Šiuo metu Airijoje atsirado dvi didžiulės problemos, dėl kurių Lietuvos piliečių vaikai, net tėvams pageidaujant, negali tapti Lietuvos piliečiais. Ir abiejų problemų priežastis yra Lietuvos Respublikos Migracijos departamento prie LR VRM pareigūnų reikalaujama pažyma dėl neįgytos Airijos pilietybės, nors tokių pažymų išdavimas nėra numatytas Airijos teisės aktuose. Iki šiol Airijos pareigūnai jas išduodavo tik savo geros valios pagrindu. Į Airijos lietuvių bendruomenę jau kreipėsi Lietuvos piliečiai, kurių vaikai dėl tokios (netobulos)Lietuvos pilietybės suteikimo tvarkos buvo priversti tapti Airijos piliečiais. Tai įrodo, kad problema realiai egzistuoja ir nėra grynai teorinė prielaida.

Panagrinėkime esamą situaciją, su kuria susiduria Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Airijoje.

Jauna šeima, atvykusi į Airiją – dažniausiai laikinai – padirbėti ar mokytis, susilaukia vaiko. Vaikas gimsta Airijoje, gauna airišką gimimo liudijimą. Lietuviai tėvai – savo šalies patriotai – neplanuoja visam laikui pasilikti Airijoje ir nori vaikui suteikti savo Tėvynės Lietuvos pilietybę. Tuo tikslu jie kreipiasi į Lietuvos ambasadą. O Lietuvos ambasadoje, pagal galiojančią tvarką, reikalaujama pateikti pažymą iš atitinkamų Airijos institucijų, įrodančią, kad vaikas nėra Airijos pilietis. Tokios pažymos Airijos institucijos neišduoda. Vienintelis būdas gauti kažką panašaus į tokią pažymą yra kreiptis į Airijos pasų tarnybą, prašant suteikti vaikui pilietybę. Pagal vietos įstatymus vaikas negali gauti Airijos pilietybės, jei jo tėvai nėra išgyvenę 3 metų Airijoje. Tuomet, remiantis šia (vietinių) Airijos įstatymų nuostata, interesantams yra atsiunčiamas raštas, informuojantis, kad vaikui Airijos pilietybė nebus suteikta. Toks raštas tiko Migracijos departamento prie LR VRM pareigūnams. Tačiau dėl padidėjusių Lietuvos piliečių užklausų, Airijos institucijos informavo Lietuvos Respublikos Ambasadą, kad tokios pažymos Lietuvos piliečiams nebebus išduodamos. Lietuvos piliečiai, panorėję sutvarkyti savo naujagimių pilietybės reikalus Lietuvos Respublikos ambasadoje ir siekdami gauti tokias pažymas, atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Migracijos departamentas prie LR VRM reikalauja, kad jie gautų iš Airijos pasų tarnybos minėtas pažymas. Airijos pareigūnai atsisako išduoti tokias pažymas, motyvuodami, kad tokių paslaugų teikimas neįeina į jų funkcijas. Lietuvos pareigūnai, negaudami tokios pažymos, atmeta Lietuvos piliečių prašymus suteikti jų vaikui Lietuvos pilietybę ir net negali jiems išduoti Lietuvos Respublikos Asmens grįžimo pažymėjimo. Airijos atstovai, į Lietuvos piliečių primygtinus prašymus ir įvairius argumentus, kad jiems būtina gauti tokią pažymą, atsako, kad Lietuvos pareigūnų reikalavimai savo piliečiams yra vidinė Lietuvos valdžios ir jos piliečių tarpusavio santykių problema. Susidaro užburtas ratas, iš kurio ištrūkti neįmanoma.

Kita problemos pusė yra dar sunkesnė. Kas nutinka, jei vaiko tėvai vis tik pragyveno Airijoje ilgiau nei 3 metus iki vaiko gimimo (tokiu atveju vaikas gimimu įgyja teisę į Airijos pilietybę) ir nori gauti Lietuvos pasą? Kaip jau minėta, norint gauti tą pačią pažymą, pagal galiojančią tvarką reikia kreiptis į Airijos pasų tarnybą. Tačiau tuomet vaikas gauna ne raštą, o pilnai galiojantį Airijos piliečio pasą. Taip prarandama net teorinė galimybė gauti Lietuvos pilietybę ir pasą, kadangi pagal Airijos pilietybės įstatymą, Airijos pilietybės atsisakyti neįmanoma, nes jos atsisakymo procedūros šis įstatymas iš viso nenumato. Tai yra geresnė išeitis nei pirmuoju atveju, nes šiuo atveju vaikas gauna Airijos pasą, kurio jo tėvai nenorėjo, bet visgi nelieka be dokumentų. Tuo tarpu pirmuoju atveju Lietuvos piliečių vaikas, gimęs Airijoje, lieka iš viso be jokių asmens tapatybę nustatančių dokumentų. Ir, kaip jau minėta, tai ne teorinė tikimybė, tokių vaikų JAU yra! Tokia situacija mums, lietuviams, gyvenantiems Airijoje, yra nepriimtina.

Dvigubos pilietybės klausimas sudaro daug problemų užsienyje gyvenantiems lietuviams. Jos sprendimas pareikalaus daug pastangų ir, galbūt, net Konstitucijos keitimo. Bet šiuo metu Airijoje gyvenantys lietuviai pakliuvo į situaciją, kai tėvai, net norėdami savo vaikui suteikti Lietuvos pilietybę, pagal dabartines Konstitucijos nuostatas, to negali padaryti, nes yra priversti prašyti iš Airijos institucijų raštų, kurių ši valstybė neišduoda. Tokiu būdu Airijoje gyvenantys lietuviai yra verčiami suteikti savo vaikui kitos valstybės pilietybę. Kodėl eiliniams Lietuvos piliečiams numetama prievolė prašyti iš Airijos tarnybų tokių dokumentų, kurių gavimui reikia prašyti Airijos pilietybės? Argi Lietuva teikia pirmenybę kitų valstybių pilietybei? Argi Lietuvos piliečių teisinis ryšis su Lietuva yra apsprendžiamas kitos valstybės teisės aktų pagrindu? Ar įsivaizduojate, kas nutiktų, jeigu Airija nuspręstų visiems savo teritorijoje gyvenantiems lietuviams be išlygų suteikti teisę į Airijos pilietybę – tokiu atveju mes visi prarastume Lietuvos pilietybę, o atgauti jos jau nebegalėtume, nes pilietybės atsisakymo instrumentai čia neegzistuoja.
Ar mūsų šalis turi tiek daug piliečių, kad taip lengvai jų atsisakoma ? O gal Lietuvoje yra tiesiog ypatingai aukštas gimstamumo lygis, kad visi Airijoje gyvenančių Lietuvos piliečių šeimose gimę vaikai taip beatodairiškai atiduodami svetimai šaliai? Ir, ar žinant šitokią situaciją, pastaruoju metu Lietuvos politikų pamėgti raginimai išvykusiems į užsienį tautiečiams grįžti į Lietuvą, neskamba kaip pasityčiojimas iš tų pačių tautiečių? Galų gale, žinant, kad daugiausia laikinai padirbėti į užsienį išvyksta jauni sveiki žmonės, ar taip valstybė ir jos politikai nekerta šakos ant kurios patys sėdi – naikina jaunąją kartą, kuri ateityje turėtų valdyti valstybę, plėsti ekonomiką, mokėti mokesčius, uždirbti pensijas dabartiniams dirbantiesiems ar net ginti Tėvynę? Ir ar šitokia tvarka kažkuo neprimena stalinistinio genocido – skirtumas tik tas, kad tada lietuviai buvo naikinami fiziškai, o dabar juridiškai?

Mes – Airijos lietuvių bendruomenė – tikimės, kad Lietuvos politikai ir pareigūnai nenori amžiams atsisakyti dažnai tik laikinai į užsienį išvykusių Lietuvos piliečių ir jų vaikų, kad jie galvoja apie Lietuvos ateitį. Todėl prašome ypatingos skubos tvarka spręsti šią dviprasmišką situaciją. Nes Lietuva savo piliečius jau praranda tikrąja šio žodžio prasme, ir nebėra laiko nei galimybių tikėtis, kad situacija pati savaime susitvarkys.

Pagarbiai,
Airijos lietuvių bendruomenė
Dublinas, Airija
2007 m. gegužės 3 d.